Žaras
Žaras reikšmė
Žiūrėti žodį "žara"būrys, daugybė žmoniųvirbas, ražasstagaraskraštinis žiedyno žiedas
Kalbos dalis: vyriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: žãras
Žaras frazeologizmai
sàvo žarùnieko nepaisant: Kožnas savo žarù eina [K],. . Kiekvienas eita savo žarù. Kad jie tę nieko neklauso – eina kas sàvo žarùįprasta tvarka: Tuom tarpu laikas ėjo savo žaruatsakant, reaguojant į kokį kitą veiksmą: Bet kam jumis ežerėlis? – savo žaru paklausė manęs jisai. Ilgaskvernis gi savo žaru įsakė Virpšai sugrįžus pas Aršųjį apipasakoti, kokią didelę pagalbą juodu apturėjo nuo kunigosavù žarùnieko nepaisant: Rėkia žėdnas savù žarù (nesupaisysi kas ko). Kiekvienas griebia savù žarùsavarankiškai: Vaikai išėjo savù žarù gyvętvi̇́enu žarù iš karto, su sykiu: Vienu kartu, žygiu, rėžtu, įtumpu, žaru. Mislija, nuejusi nuraus [linus] vi̇́enu žarù. Vi̇́enu žarù nenuvažiuosižãro dúotibarti: Visas susišaukęs, jis dãvė joms žãro. Atėjęs [vyras] kad davė žaro, tai nieko daugiau nereikėjo. Jau mano mamytė, brač, buvo spiritas, kai dúoda žãro, tai tik braškašėlti, linksmintis: Jaunimas dãvė žãro par visą naktįgainioti, varginti: Pakinkė į drapoką ir kad dãvė žãro – po to ir jot galėjožãro gáuti būti baramam: Na ir gavaũ žãro nuo savo bobos. Kad teip vėlai vaikščioja, gaũs nuo tėvo žãrožąsiẽs žarù vienas paskui kitą: Bet takas iš tikrųjų siaurutis, reikia žąsies žaru traukti. Po tų mano žodžių visi karininkai po vienas kito pasikėlė nuo stalo ir žąsies žaru, netardami daugiau nė žodžio, lipo ant aukšto į paskirtus jiems kambarius
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas