Žėbėti
Žėbėti reikšmė
ėsti ką smulkųvalgyti ką smulkųnenoromis valgytitraukti nešvarumus, purvąžiopčiotiapsitraukti, pasidengti kuo, pasidaryti nešvariamprisiėsti iki soties ko smulkausįsigerti, įkauštidaug prisiskolintisuvalgyti ką smulkųsuėsti ką smulkųkiek pavalgyti ko smulkauspaėsti ko smulkausnenoromis, neskaniai pavalgytiprivalgyti ko smulkauspritraukti kokių nešvarumųapsinešti, apsitraukti kuo smulkiu (ppr. nešvarumais), priskrestidaug ko prisirinktižėbėjant suėstisuvalgyti ką smulkųnenoromis suvalgytisugertipasiimti, pasisavinti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: žė́bėti
Žėbėti sinonimai
apžėbėtiatsižėbėtiįsižėbėtiišžėbėtipažėbėtiprižėbėtisužėbėti
Žėbėti frazeologizmai
abrãko (abrãką avižų̃ ) žė́bėti žaisti tokį žaidimą: Ei, vaikai, eikim abrako žėbėtaguonàs žėbė́ti gauti žirnių paimti į burną pralaimėjus tokį žaidimą.apžė́bėti apsitraukti, pasidengti kuo, pasidaryti nešvariam: Stalas taip apžėbė́jęs, ka nematyties, a dažytas, a ne.Apsižėbė́ja malūno girnos nuo žalių grūdųatsižė́bėti prisiėsti iki soties ko smulkaus: Na, jau atsižė́bėjo arkliai abrakoįsižė́bėtiįsigerti, įkaušti: Petras jau gerai įsižė́bėjęsdaug prisiskolinti: Ir jis tokius pasogus duodamas gerokai skolon įsižėbėjoišžė́bėti suvalgyti ką smulkų: Nepalik, tėvai, cukro ant stalo, ba vaikai išžė́bės. Padėk cukrų, kad vaikai neišžė́bėtų.suėsti ką smulkų: Arklys išžė́bėjo miltus iš gorčiuko. Arklys išžė́bėja visą abraką.abrãką išžė́bėti praleisti laiką žaidžiant tokį žaidimą: Visą vakarą vaikai abrãką išžė́bėjopažė́bėtikiek pavalgyti ko smulkaus: Tu nieko nevalgęs, tik sausų žirnių pažė́bėjęs. Mama, duok aguonų pažė́bėt. Susiskusk gabalėlį imbiero ir pažė́bėk. Aguonų pažė́bėjus tai miegan traukia. Kas likdavo, sutrupėdavo terbelėje, tad per pietus begalėdavo pažėbėti trupinių.Jis negeria, tik pasižė́bėja (siurbčioja). Noriu miego. – Pažė́bėk sniego! . .paėsti ko smulkaus: Duok karvėm ar sausų miltų pažė́bėt. Kūmai, duokim arkliam abraką pažėbėtnenoromis, neskaniai pavalgyti: Pažė́bėjo sausos duonos ir einaprižė́bėtiprivalgyti ko smulkaus: Prižė́bėsiu cukraus, ir bus gerai. Prižė́bėjau druskos – tai gersiu. Pelų prižėbėjo ir ištino.Prisižė́bėjo vaikas cukro – nieko nebevalgopritraukti kokių nešvarumų: Aš jau prižė́bėjau žemių. Pirštai (panagės) prižė́bėja, išvalai ir vėl prižė́bėja purvo.Ir kipšas man davė prisižėbėjus dulkių užsičiaudėti. Zigmas laikas nuo laiko spjaudė – į burną prisižėbėdavo akuotų, dulkių. Kol tu ten nueisi, tai tau prisižė́bės pilnos kelinės sniego. Kantapliai prisižė́bėjo (prisisėmė) sniegoapsinešti, apsitraukti kuo smulkiu (ppr. nešvarumais), priskresti: Vidus trobos, kakta pečiaus, palėpiai, pazalabiai, čiukuras ir kurtinys prižėbėję suodžių.Pelus duodavom gyvuliam, kai kas miežienių neduodavo, ba, sako, prisižė́bėja liežiuvis, prilenda akuotųdaug ko prisirinkti: Kiek jie, kur te šunys, prisižė́bėjo tų grūdų. Tai prisižėbėjau skolių, kaip aš ir beataduosiu. Šitas gi ponas nedorėlis, labai išdrikusiai gyvendamas prisižėbėjo iš visur skolos.Pasigėrėjęs stebuklingai spindinčiu dangumi ir žvaigždžių prisižėbėjusiais sodo medžiais, sukalbėdavo trumpą maldelę. Prisižė́bėjau to gerumosužė́bėtižėbėjant suėsti: Visą druską Širmis sužė́bėjo.suvalgyti ką smulkų: Jis net ir trupinius sužė́bėjo. Valeras valgė sužėbėdamas ir sudažydamas gražiai visus trupinius. Vaikai, išbėriau cukrų – sužė́bėkit. Rankom nebepaimsi, sužė́bėk lūpom. Kad pritrupinai, tai ir sužė́bėk. Ką jūs te sužė́bėjot ir mum nedavėt?. Sužė́bėtum žėdną trupiniuką iš pastalės, jei išbadėtumnenoromis suvalgyti: Sužė́bėjo sėdėdamas duoną sausąsugerti: Sužė́bė[jo] [v]andenį visąpasiimti, pasisavinti: Įgudusi kareivių žvalgyba jau antrą dieną tas žinias sužėbėjo
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas