Dantis frazeologizmai

1. Nuo dančio gėlimo - maža: Tai, dave nuo dančio gėlimo.

2. Dantų griežimas - aimanavimas.

3. Dantų išplikimas - ko nors gavimas: Ne dėl dantų išplikimo einu,- paveizėti, kaip gyvena.

4. Dantų kaišymas (pardavinėjimas, rodymas) - šaipymasis: Nuo dantų kaišymo sotus nebūsi. Kam dar tas dantų pardavinėjimas.

5. Dantų viršūne - nelabai (prašyti): Gal viršūne dantų prašei, kad neatėjo.

6. Atbulais dantimis - 1. nenoromis (valgyti): Laurynas kramto atbulais dantimis. 2. prastai (valgyti): Jeigu tu ir toliau taip dirbsi, tai atbulais dantimis duoną valgysi (neturėsi ką valgyti).

7. Atvirkščiais (atžagariais) dantimis: nenoromis, be apetito: Neturiu skonio, valgau atvirkščiais dantimis.

8. [visų] dantys balti - apie išorinį panašumą, vienodumą: Dantys balti, o širdis juoda.

9. Gerus dantis turėti - mokėti atsikirsti: Gerus dantis turi, jo niekas neperkalbės.

10. Ilgais dantimis - nenoromis (valgyti): Žiūrėjau, kaip po visų skanėstų jis ilgai dantimis ilgai malė burnoje kiekvieną rūkytos kiaulienos kąsnį.

11. Sausais dantimis - nevalgęs: Padabosiu, ar tu ilgai sausais dantim ištesėsi.

12. Šaltais dantimis pasijuokti - susilaukti atpildo (keršto): pasijuoksi šaltais dantimis, palauk!

13. Dantis alkštinti - tuščiai kalbėti: Ką čia alkštini dantis be reikalo.

14. Dantis apkąsti - nutilti: Anas it dantis apkando.

15. Dantį atkąsti - 1. nusivilti, apsirikti, nepasisekti: Kas į jį bandė kibti, greit dantį atkando. 2. nieko negauti: Lindo lindo ir atkando dantį. 3. atkeršyti: Ar jau atkandai dantį?

16. Dantį atkirsti - daugiau nebenorėti: Jau atkirtai dantį - vieną vagelę išvaręs, parėjai namo.

17. Dantis atkišti - spoksoti, žiopsoti: Ko sėdi, dantis atkišus,- valgyk, bile duoda.

18. Dantyse atnešti - būti priverstam grąžinti (piktuoju): Numetęs dantyse man atnešti, tik per vėlai.

19. Dantis atšipti - nieko negauti: Nuėjau pinigų paskolinti, ale atšipau dantį.

20. Dantis aušinti - tuščiai kalbėti: Neaušink dantų, užmokesčio negausi.

21. Dantys barška - šalta: Kas čia do maudymasis, kad dantys barška.

22. Dantis čiulpauti - rengtis keršyti: Jis seniai čiulpauna dantis.

23. Dantis dėti (džiauti) ant lentynos (grėdų) - neturėti ko valgyti, badauti: Dabar, matai, toks laikas, kad, namie sedėdamas, dantis ant lentynos dėk...

24. Dantys dygsta uodegoje - apie ilgai miegantį: Ilgai miegi - uodegoj dantys pradės dygti.

25. Dantį galąsti - 1. pykti: Tas paršas Milius,- tęsė toliau Vabalas, vis pikčiau raukdamas kaktą,- kažko ant tavęs dantį galanda. 2. tykoti, norėti gauti: Aš jau seniai dantį galandu ant jūsų vyšnių, gal parduosit?

26. Dantis galąsti - 1. tikėtis gauti, meilyti: Jei nori, tuojau išperšu: ten merga nors ir be kraičio, bet storai piniguota, tikrai geras kąsnis: nebe vienas galanda dantis, ir tau bus ne pro šalį. 2 apkalbėti: Visi susirenka ir galanda dantis.

27. Dantį gelti - 1. meilyti (patinkant): Mano brolis seniai ant jos dantį gelia. 2. rūpėti: Jam net dantį gelia, kas toje troboje gali būti.

28. Dantim griaužti - gailėtis (ką bloga padarius): Pripliopei - dabar dantim griaužk.

29. Dantį (dantimis) griežti - pykti: Vaitas jau seniai griežia ant jo dantį ir įskųstų ponui kaip netinkamą gaspadorių.

30. Nė dančiui išbraukti - visai nėra (pašaro): Nėr šieno nė dančiui išbraukti.

31. Dantis išrinkti - primušti: Dantis tau išrinkčiau,- pabalino akis Domas.

32. Dantis kabinti į sieną - neturėti ko valgyti badauti: Jei lašinių nepirksi, tai galėsi dantis kabinti į sieną.

33. Dantis kaišioti - 1. juoktis, šaipytis: Ar nenustosi dantų kaišiot? 2. šiauštis, priešintis: Juk vis nusileidžiu, ir tu nekaišiok dantų.

34. Dantimis kalenti (kalti) - šalti: Stovi visi eilėmis tarp barakų skersvėjy... Stovi - ir kalena dantimis.

35. Dantis kišti - grasinti užklupti: Rodosi, kad iš tikrųjų jis (žiaurus rytojus) jau į mus kiša savo dantis.

36. Dantis laidyti - 1. plūsti: Kaip laido ant jos dantis, taip laido. 2. karštai gintis: Nelaidyk dantų, vis tiek kaltas esi.

37. Dantų nedegti - mažai teturėti (valgyti): Dantų nedegsim šiemet dėl bulvių.

38. Dantų neišplikyti - negauti (iš šykštuolio): Pas jį neišplikysi dantų.

39. Dantų neištekti - būti prastai maitinamam: Dantų neišteksi prie prastų gaspadorių.

40. Danties nenulaikyti ant danties - drebėti nuo šalčio: Spoksojo Šešelga į Girdvainį, negalėdamas atsikelti nuo žemės ir nulaikyti danties ant danties.

41. Dantų nepagailėti - įkąsti: Nebizeliok šunio, jis dantų nepagailės.

42. Dantis nesiekia danties - dreba iš šalčio: Taip sušalę - dantis dančio nesiekia.

43. Dantys niežti - ima noras (pasakoti) - ką išgirstu apšnekant, dantys niežti pamauti (teisybę pasakyti).

44. Dantis padžiauti - badauti: Ažkart viską suvalgysi, o paskui dantis padžiausi.

45. Dantį pagaląsti - paerzinti, papykinti: Niekad nepraleidžia progos pagaląsti į tėvelį.

46. Dantis pakabinti - neėsti, neturėti ko ėsti ar valgyti: Kažkodėl karvės dantis pakabinę, rodos, ir pataikiau šerdamas, ir ką.

47. Dantis pakabinti ant grėdų - badauti: Be darbo tai pakabink dantis ant grėdų.

48. Dantis pardavinėti - juoktis, šaipytis: Pardavinėk, pardavinėk dantis, ar neišdauš kas.

49. Dantis parėsti (parvalgyti) - labai įgusti, įgyti patyrimo: Jis ant to darbo dantis parėdęs.

50. Dantis parodyti - 1. išryškinti (blogąsias ypatybes), įgelti: Egi va šis, regis, visai padorus žmogelis buvo, tykus ramus, o leisk - ir jis dantis parodys. 2. pajuokauti: O kai ateis, tai gal dantis parodysi.

51. Dantis plauti - gerti: Važiuojam į miestą dantų plauti.

52. Dantis praėsti (pravalgyti) - daug laiko praleisti (bergždžiai): Dantis praėdė, kol proto įgijo.

53. Dantis praverti - pasakyti: Ar tu negalėjai dantų pravert.

54. Dantis prikąsti - nutilti: Prikąsk dantis neplepėjęs.

55. Dantis rodyti - 1. juoktis, juokauti: O Petras ėjo rimtai, nes neturėjo mados rodyti dantis su mergomis. 2. būti akivaizdžiai matomam: Vargas rodė dantis iš visų kampų.

56. Dantį skaudėti - rūpėti: Jai seniai jau dantį skauda, kaip tą suknelę nusipirkt.

57. Net dantys sprogsta - apie godžiai valgantį: Išėjus sargybiniui, sesuo metėsi valgyti: duoną laužia, sviestą su pirštu tepasi, arbatą pilasi, kad kemša, net dantys sprogsta.

58. Dantis skaityti - atsišnekėti: Juozukas nė vienam nenusileidžia: jis prieš visus dantis stato.

59. Dantis suimti - nutildyti: Jei aš tau nesuimsiu dantų, tai ne aš būsis!

60. Dantis sukąsti - 1. nutilti: Aš tau kartą sakiau, kad sukąstum dantis. 2. kentėti: Kęsk kantriai, sukąsk dantis, tai likimo ranka,- tur būt, jos dar nepažįsti!

61. Dantis sukandus - kantriai (kentėti, tylėti): Šiaip savo jausmųniekam nerodau ir tyliu, dantis sukandusi.

62. Dantis suskaityti - primušti: Palauk tu man, aš tau dantis suskaitysiu!

63. Dantis suturėti - nutylėti: Jaunam visur reikia dantys suturėt.

64. Dantys tauška - šalta: Mano draugo betaušką dantys, laimė dar, kad tetulėliai susimylėjo leisti pasišldyti.

65. Dantis užčiaupti (uždaryti) - nutildyti: Kad Marė žinotų, kame Kostis, tuoj jam praneštų, kaip jį nekaltai apkalbinėja. Tegul pasirodytų - visiems, labiausiai Mortai, dantis užčiauptų.

66. Dantį (dantis) užkalbėti - įtikinti, įkalbėti (apgaunant): Neužkalbėsi tu jam dančio, nemislyk.

67. Dantis užkišti (užrišti) - uždrausti kalbėti: Buvau, mačiau, man dantų neužkiši!

68. [nė] ant [vieno] danties - labai mažai, truputį: Kiek čia tepadėjai [valgyti], nė ant danties.

69. Ant dantų - aikštėje, ant tako: Čia ant dantų obuoliai - visi praeidami skina.

70. Ant karštų dantų - supykusiam, įširdusiam (pakliūti): Papuolei, vaikeli, tu man ant karštų dantų, nulupsiu aš tau kailį.

71. Ant dantų atsistoti - užkliūti: Ką turėjai, tą ir tebeturi. Tau mano pati ant dantų neatsistojo!

72. And danties imti - barti: Tėvas ėmė sūnų ant dančio.

73. Ant dantų laikyti - šaipytis, erzinti: Jį visas kaimas ant dantų laiko.

74. Ant dantų nešioti (nešti) - apkalbėti: Ant dantų taip visi ir nešioja.

75. Ant dantų paimti - pajuokti, erzinti: Bobos mane ant dantų paėmė.

76. Ant danties pakliūti - būti apšnekėtam: Visus apšnekėjom, ir tu buvai pakliuvęs ant danties.

77. Ant danties uždėti - truputį (duoti): Duok ir man obuolio nors ant dančio uždėti.

78. Ant dantų užminti - užkliūti, kliudyti: O kuo gi aš tau ant dantų užmyniau?

79. Ne ant danties - nepatinkamas: Kaip regėt, ne ant dančio tau šitas valgymas.

80. Į dantį įtvinti - įstrigti: Rodos, kad tokia kalba liete pasiliejo ir kiekvienam į dantį įtvino.

81. Į dantis nežiūrėti - iš eilės imti, nesirinkti: Smertis į dantis nežiūri, ar senas, ar jaunas.

82. Į dantis spiginti - tikėtis gauti (valgyti): Neišsivirsi, nepakąsi kąsnio, kai sustoję, išalkę meilys, spigins į dantis.

83. Į dantis žiūrėti - taikytis, taikstytis: O gal jie tau į dantis žiūrės, kai tu jų turtą glemši?

84. Nė į dantis - visiškai (ne): Nupirkom tokią lepnią karvę, jog rugienių šiaudų nė į dantis neima.

85. Iki dantų - smarkiai (apsiginklavęs): Ir aš jiems dėkinga, kad jie, pergalėtojai, iki dantų apsiginklavę, neparodė noro manęs kokiu nors būdu užgaulioti.

86. Iš dantų neišeiti - nuolat šnekėti: Tokios ir tolygios kalbos iš piemenų, pusbernių dantų neišeina.

87. Iš dantų neiškristi - būti apkalbamam: Jau aš ten jiem, matyt, iš dantų neiškrintu.

88. Iš dantų neišleisti - visą laiką kalbėti apie tą patį: Motina marčios neišleidžia iš dantų.

89. Per dantis braukti - pajuokti: A, tu jau man per dantis brauki.

90. Per dantis iškošti - nenoromis pasakyti: Širdyje jis kietai sumanė ir tai per dantis iškošė: jį taip įjungsiąs į darbą, kaip Petrą.

91. Per dantis košti - pašiepti: Vai tu mėgsti mane per dantis košt.

92. Per dantis perleisti - apkalbėti: Jau kartą perleis per savo dantis, tas jau šventas išeis.

93. Per dantį (dantis) šukuoti - pajuokti, pašiepti: Jis papratęs visus per dantis šukuoti.

94. Po dantimis (dantų, dančiu) - patinkamas: Tavo košė, matyt, jam ne po dantimis.

95. Nė su dantimis - jokiu būdu (neatimti): Taip prikibo, kad nė su dantimis neatplėši.

96. Už dančio - labai mažai: Alkanam už dančio, o šuniui už dančio.

97. Už dantų kliūti - apkalbėti: Jam visi už dantų kliūva, nepraleidžia neapkalbėjęs.

98. Už dantų laikyti - nesakyti: Ji, matyt, ką nors žino, bet už dantų laiko.

99. Už dantų neužkliūti - viską išplepėti: Juk Šnekutienei už dantų niekas neužkliūva.

100. Už danties užmesti - užvalgyti: Ką šiandien gausim už danties užmesti?

101. Kaip ne savo dantimis - nenoromis (valgyti): Valgė, žioburiavo kaip ne savo dantimis, o lėkštėje batviniai nėmaž neseko.

102. Kaip dantį geliamas - smarkiai: Blaškosi kaip dantį geliamas.

103. Kaip per dantis - neaiškiai, nenoromis: Šnekėjo, bet tik kaip per dantis.