Lietuvių lenkų žodynas

Apie Lietuvių Lenkų žodyną

Lietuvių – lenkų kalbų žodynas turėtų bent iš dalies užpildyti spragą atsiradusią mūsų leksikografijoje. Pokario metais Lietuvoje buvo išleisti keli lenkų – lietuvių kalbų žodynai (Pavyzdžiui, du – V. Vaitkevičiūtės ir vienas – J. Talmano), o platesnio lietuvių – lenkų kalbų žodyno ligi šiol neturėjome, - J. Šlapelio „Lenkiškas lietuvių kalbos žodynas“ išleistas dar 1940 m. Plečiantis kultūriniam ir ekonominiam bendradarbiavimui tarp Lietuvos ir Lenkijos, gausėjant vertimų, vis svarbesnė tampa ir žodynų reikšmė.

Žodynas bus naudingas ne tik tiems, kurie nori pasimokyti lenkų ar lietuvių kalbos, bet ir vertėjams, kultūros, spaudos, radijo ir kitiems darbuotojams. Jis turėtų būti ypač naudingas Lietuvoje veikiančioms lenkų mokykloms, padėti lenkų tautybės mokiniams geriau išmokti lietuvių kalbą, plačiau susipažinti su Lietuvos kultūra, literatūra.

Į žodyną stengtasi sudėti pagrindinius lietuvių bendrinės kalbos žodžius, nurodyti pagrindines žodžių gramatines formas, rašybos, kirčiavimo, vartosenos ypatumus. Pateikiama ir specialiosios terminijos. Išskyrus retus atvejus, lietuviški žodžiai paimti iš „Dabartinės lietuvių kalbos žodynų“, atsisakyta tarmybių, bei kai kurių mažiau paplitusių reikšmių. Žodyne duodama kiek galima tikslesnių reikšmių atitikmenų, pateikiama pavyzdžių, iliustruojančių įvairius žodžių vartojimo atvejus; nurodomi kai kurie frazeologizmų, posakių pastovių sintaksinių junginių lenkiškieji ekvivalentai. Siekdami vertinių aiškumo ir adekvatumo (ypač tada, kai tiesioginių lenkiškų atitikmenų nėra), autoriai naudojo ir pagalbinius aprašomuosius apibūdinimus – jie pateikiami skliausteliuose.

Rašant šį žodyną, susidurta su įvairiais sunkumais. Neturint parengiamųjų studijų lietuvių – lenkų kalbų vertimo klausimais, atitinkamų leksikografijos darbų, neretai teko verstis intuicija bei kalbos praktikos padiktuotais sprendimais. Todėl nekyla abejonių, jog šis žodynas toli gražu nėra tobulas ir išbaigtas.

Kiti žodynai