Lietuvių vokiečių žodynas

Apie Lietuvių Vokiečių žodyną

Vokiečių kalba pirminiu savo kūrimosi laikotarpiu – VI a. buvo, aišku, visai kitokia negu dabar. Anuomet ji neturėjo net savo vardo – to, kuriuo dabar vadinama: žodis deutsch (sen. vok. aukš. diutisc) tada reiškė „liaudišką kalbą“ (frankų ir kitų vakarų germanų tarmes ar kalbas), ją priešinant „neliaudiškajai“ rašto kalbai – lotynų kalbai, vartotai Frankų valstybėje. Tik X a. tas sulotynintas žodis Teutonici (vokiečiai) įgyja mums įprastą reikšmę („vokiečių kalba“). Vadinasi, terminas deutsch bei jo lietuviškasis atitikmuo vokiečių kalba, kai jį vartojame, kalbėdami apie ankstesnius nei X-XI a. laikus, yra sąlyginis. Vokiečių kalba susikūrė VI – XI a., integruojantis vakarų germanų tarmėms – istveoniškosioms (frankų) ir erminoniškosioms (alemanų, bavarų), į tą integraciją įtraukiant ir kai kurias ingveoniškąsias tarmes, t. y saksų, vėliau iš dalies ir fryzų. Šitaip iš erminonų ir istveonų susidaro vokiečių aukštaičių tarmės, o iš ingveonų (saksų) – vokiečių žemaičių. Vokiečiai aukštaičiai veliau formuojasi dvejopai: aukštutiniai vokiečiai (daugiausiai frankai).

Senosios vokiečių kalbos (tarmių) rašto paminklai (VIII – XI a.) yra: Hildebrando giesmė (VI – II a.), Tatiano evangelijų vertimai (IX a.) ir kt. Vidurinės vokiečių aukštaičių kalbos (XII – XIV a.): Nibelungų giesmė (apie 1200 m.), Gudruna (apie 1210 m.) ir kita gausi literatūra. XI –XIV a. į rytus nuo Elbės vokiečių kolonizuotose slavų ir baltų žemėse atsiranda vokiečių tarmės, sudarančios vokiečių žemaičių ir vokiečių aukštaičių tarmių (nuo vidurinių vokiečių aukštaičių – daugiau nei nuo aukštutinių vokiečių aukštaičių) tąsą. Saksonijoje bei Tiuringijoje (Erfurtas, Halė, Leipcigas, Meisenas) vartotos vidurinės rytų vokiečių aukštaičių kalbos (tarmių) pamatu susidarė regioninė literatūrinė kalba; XV – XVI a. ji visiškai įsigalėjo Saksonijos kurfiustystės kanceliarijoje ir taip bendriausia vokiečių krašto kalba – geriausiai suprantama ir pietų, ir šiaurės vokiečiams. Šitaip nuo XVI a. atsiranda naujoji vokiečių aukštaičių kalba, kurią ypač išplatino Liuterio (1483-1530 m.) raštai. Liuterio kanonizuota nacionalinė vokiečių literatūrinė kalba ne iš karto buvo priimta visų vokiečių; ji susikūrė anksčiau už Vokietijos valstybę (1871 m.). Ši vokiečių kalba yra valstybinė Vokietijoje (apie 80 mln.), Austrijoje (apie 8 mln.), Šveicarijos dalyje (apie 4 mln.), Liuksemburge (apie 300 000).

Kiti žodynai