Rusų kalba ilgus dešimtmečius buvo neatsiejama nuo lietuviškų mokyklų mokymo programos, šiandien ją vis dažniau pakeičia anglų ar prancūzų kalbos, be kurių vargu ar išsiversi keliaudamas į svečias šalis. Tačiau nevertėtų pamiršti, kad rusų kalba vis dar yra vienas pagrindinių susikalbėjimo įrankių tarp šiaurinės Europos dalies turistų. Ypač jei kalbama apie vyresnio amžiaus atstovus. Sovietų okupacijos metais ir dar maždaug dešimtmetį po jos keliaujant į Pabaltijo šalis susikalbėti buvo įmanoma praktiškai tik rusiškai, tad nieko nuostabaus, kad vaikams į galvą nuolat buvo kalama, jog reikia mokytis šios kalbos. Tačiau šiandien ilgus ir nuobodžius mokymus mokykloje gali pakeisti rusų anglų kalbos žodynas, ypač jei jis yra internete.
Vyresni žmonės dar atsimena, kaip norėdami susikalbėti su užsieniečiais kartais vartydavo popierinius rusų lietuvių kalbų žodynus, tuo tarpu šiandieninės kartos atstovai tokius žodynus vis dažniau iškeičia į elektroninius variantus, esančius jų kompiuteriuose ar mobiliuosiuose įrenginiuose. Nieko nuostabaus, kad tobulėjant technologijoms keičiasi ir žmonių poreikiai, mat elektroniniai rusų kalbos žodynai ne tik gali būti visada po ranka, bet ir padėti sutaupyti laiko. Dauguma internete esančių rusų lietuvių žodynų turi ir viso teksto vertimo funkciją, o tai reiškia, kad nebereikia vesti pavienių žodžių, tad pakanka tik įrašyti ar nukopijuoti iš kokio nors šaltinio visą tekstą. Tokiu būdu jau ne vienam asmeniui, viešėjusiam Rusijoje ar kitoje šalyje, kurioje kalbama praktiškai tik rusiškai, pavyko susikalbėti ir netgi užmegzti draugiškus ryšius su vietiniais.
Teigiama, kad pirmasis rusų kalbos žodynas išleistas buvo 1783 metais, tačiau gramatika ir žodžių struktūra, atitinkanti šiandieninę, suformuota buvo tik XVIII XIX išleistuose žodynuose. Na, o pirmasis rusų lietuvių žodynas mūsų šalyje atsirado tik 1949 aisiais, sovietų okupacijos metu. Būtent tada išleisto žodyno pagrindu, kurį sudarė maždaug 40.000 rusiškų žodžių, šiandien ir yra leidžiami visi rusų lietuvių kalbų žodynai. Taigi, rusų kalbos žodynų pradininku Lietuvoje galima laikyti Chackelio Lamcheno, o estafetę iš jo šiandien perima visi, kas netingi, tiek interaktyvių programėlių kūrėjai, tiek ir virtualių žodynų savininkai.